научение

išmokimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Patirties lemiamas individo vidinių ir išorinių veiksmų pokytis, bendras gyvūnams ir žmogui. Žmogui būdingas išmokimo procesas skiriasi nuo kitų gyvūnų išmokimo (žr. išmokimo formos). Išmokimas pasireiškia galėjimu naujai veikti. Išmokimo formos – įvairios psichinės operacijos, kuriomis įgyjama praktinės patirties, naujos veiklos įgūdžių: • refleksų išmokimas sąlyginio reflekso susidarymo pagrindu (pvz., komandų vykdymas); • veiksmų, elgesio, veiklos išmokimas sąlyginių refleksų pagrindu – operacinis išmokimas, įpratimas (kalba, vaikščiojimas, saviruošos veiksmai, mandagumas ir kt.); • asociatyvusis išmokimas (žinių, veiksmų), įsiminimas ir atgaminimas; • percepcinis išmokimas (išskiriant ką nors suvokimu, imprintingas); • išmokimas žodžiu klasifikuojant sąvokas; • protavimo išmokimas jungiant sprendinius; • problemų sprendimo išmokimas (bandymais, algoritminiu arba heuristiniu mąstymu, įžvalga). Išmokimo rūšys: • atsitiktinis išmokimas – atsitiktinių įspūdžių, įgytų veiksmų išlaikymas; • nemotyvuotas išmokimas; • biologinis išmokimas – gyvūnų prisitaikymo prie aplinkos antrinė forma (pirminė – instinktyvi elgsena), atsirandanti dėl nervų sistemos paslankumo, sąlyginių refleksų susidarymo (pagal I. Pavlovą – dėl naujų nervinių ryšių didžiosiose smegenyse); • modelinis išmokimas – individo elgesio pasikeitimas, priklausomas nuo kito žmogaus elgesio stebėjimo (įspūdžiai ir pritaikymas sau (žr. sutapatinimas). • nesąmoningas išmokimas – įsidėmėjimas objektų ar jų požymių sąmoningai (tikslingai) apžiūrint ar stebint (kreipiant mokinių dėmesį į tam tikrus demonstruojamo paveikslo objektus įsidėmimi dalykai, į kuriuos nebuvo sutelktas dėmesys – savaiminio dėmesio efektas); • pedagoginis išmokimas: 1) kultūrinių, socialinių, dorovinių ir kitokių vertybių praktinio įsisavinimo padarinys, mokėjimas veikti, remiantis tomis vertybėmis; 2) praktinis mokymosi rezultatas; 3) mokymo ir mokymosi, auklėjimo ir saviauklos praktinis rezultatas – mokėjimas veikti; išmokstant vidinės vertybės (žinios, kitokia patirtis) eksteriorizuojamos mąstymu, praktine veikla ir elgesiu; • psichologinis išmokimas: 1) išmokimo teorijos šalininkų suprantamas kaip pagrindinė asmenybės vystymosi forma; 2) veiksmų įvaldymo rezultatas; • socialinis išmokimas – visuomeninių, kolektyvo, tarpasmeninių santykių ir jų būdų įsisavinimo rezultatas. Skiriamas percepcinis išmokimas (socialiai sąlygotas tikrovės suvokimo pasikeitimas) ir mentalinis išmokimas (socialinių reikalavimų kognityvus apsvarstymas ir elgesio keitimas); • produktyvus išmokimas – anksčiau išmokto elgesio perkėlimas į naujas sąlygas; • racionalusis išmokimas – socialiai reikšmingų dalykų supratimas ir pritaikymas savo elgesiui. atitikmenys: angl. learning vok. Lernen rus. научение